Atspausdinta iš: http://litua.com/lt.php

Kas moka už emigrantų vaikus

Eugenija Grižibauskienė | Žurnalas „Veidas“
 

Kelioms dešimtims tūkstančių ekonominių emigrantų vaikų Lietuva suteikia nemokamą mokymą, sveikatos apsaugą, o neretai – ir nemokamą maitinimą.

Šiais metais vieno mokinio krepšeliui valstybė skiria 2333 litus. Jeigu valstybė ryžtųsi pareikalauti, kad kiekvienas emigrantas, palikęs savo vaikus išlaikyti Lietuvos mokesčių mokėtojams, atseikėtų tokią sumą, už juos būtų galima padidinti mokytojams atlyginimus. Jeigu panaši suma būtų sumokama į ligonių kasas, pagerėtų medikų gyvenimas. Tačiau kaip į tai reaguotų patys emigrantai?

Problemos neįžvelgia

Jonava. Eilinė, per 900 mokinių turinti Raimundo Samulevičiaus pagrindinė mokykla. Šioje mokykloje pernai mokėsi 52 vaikai, kurių vienas ar abu tėvai išvykę uždarbiauti į užsienį. 23 vaikus prižiūrėjo seneliai, tris vaikus – dėdės arba tetos, tris – vyresnieji broliai arba seserys, du – draugai ir pažįstami. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto tyrimos duomenimis, keturiolikos iš šio būrio vaikų elgesys pasikeitė, vaikai prasčiau mokosi, praleidinėja pamokas.

Šioje mokykloje emigrantų paliktų vaikų skaičius nuolat svyruoja – vienų tėvai grįžta, kiti patys pas juos išvažiuoja. Mokyklos vadovo Artūro Jagelavičiaus žodžiais, pernai į užsienį gyventi ir mokytis išvažiavo septyni mokiniai. Kai kurie, priešingai, grįžta. „Viena mergaitė grįžo, o jos tėvai ten pasiliko. Pasimokė metus mūsų mokykloje ir vėl išvažiavo. Mama pajuto, kad mergaitei trūksta priežiūros ir pasiėmė su savimi“, – „Veidui“ pasakoja A. Jagelavičius.

Pasak jo, gera žinia, kad trečdalis tėvų sutvarkė vaikų globos dokumentus. Globėjų įgaliojimus turintys seneliai ar kiti artimieji prireikus dabar gali tinkamai atstovauti šiems vaikams.

Direktoriaus teigimu, emigrantų vaikai iš kitų mokinių niekuo neišsiskiria: „Dabar visos mokyklos susiduria su bendra problema – mokymosi motyvacijos stoka. Daugelis vaikų ateina į mokyklą tik praleisti laiko. Geriau jau vaikas paliktas su rūpestinga močiute, negu su tėvais, kurių neprisikviesi į mokyklą, o jei prisikvieti, tai tenka tik gailėtis“.

Socialinis mokyklos pjūvis liudija daugeliui mokyklų bendras tendencijas. Šioje mokykloje 119 mokinių gyvena su vienu iš tėvų, aštuoniems vaikams tėvai nepakankamai gerai užtikrina mokymosi ir gyvenimo sąlygas, 83 mokiniai gauna nemokamą maitinimą.

Pas mokyklos psichologę Jūratę Zabarauskienę šiuo metu lankosi trylika mokinių – trys iš jų mergaitės, kurių tėvai yra išvykę. Psichologė prisimena, kaip vieną dieną į jos duris pasibeldė ketvirtokė, kurią globoja senelė. „Supratau, kad mergaitei tiesiog trūksta bendravimo, jai trūksta mamos, su kuria galėtų išsikalbėti. Tačiau visiems vaikams, o ypač tiems, kurių šeimos nepilnos, jo trūksta. Tėveliai lyg ir yra, tačiau jie atkreipia dėmesį tik tada, kai vaikas pradeda darytis agresyvus“, – įsitikinusi psichologė.

Gyvų tėvų našlaičiai

Iš pirmą kartą surengtos emigrantų vaikų ir pedagogų apklausos, kurią pernai atliko Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, paaiškėjo, kad maždaug 1 proc. emigracijos našlaičių gyvena vieni. Tiek pat nepilnamečių gali tikėtis tik tėvų draugų pagalbos.

Lietuvoje yra 9031 vaikas, kurio bent vienas tėvų uždarbiauja užsienyje. Tačiau šis po apklausos pateiktas skaičius neatskleidžia realios padėties. Mat apklausoje dalyvavo tik 651 vaikų ugdymo įstaiga, o iš viso šalyje pernai jų buvo 1502. Todėl vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė mano, kad emigracijos našlaičių Lietuvoje yra daugiau nei 20 tūkst.

Per apklausą net 78 vaikai nurodė gyvenantys visiškai vieni. Kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau dėmesio ir pagalbos jis sulaukia. Atsakydami į klausimus emigrantų vaikai nurodė, kad likę vieni pradeda vėluoti į pamokas, nejunta atsakomybės dėl mokslo rezultatų, nesistengia paruošti pamokų.

Dar didesnė problema – įžūlus, nedrausmingas elgesys, nuolatiniai konfliktai su bendraamžiais bei pedagogais. Pastebimų elgesio pakitimų iš viso patiria maždaug 36 proc. be tėvų likusių vaikų.

Apklausus daugiau nei 11 tūkst. pedagogų paaiškėjo, kad apie 7 proc. mokytojų neturi informacijos apie tėvų paliktus vaikus. Štai vien Klaipėdos ugdymo įstaigas lanko beveik pusė tūkstančio vaikų, kurių tėvai yra emigravę į užsienį ir juos palikę globoti artimiesiems arba visiškai svetimiems, o dar blogiau – likimo valiai. Arti šimto šių vaikų turi vienokių ar kitokių sunkumų – nelanko mokyklos, prastai mokosi arba netinkamai elgiasi. Dar blogiau su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Neretai tėvai, išvykdami dirbti į užsienį, šių vaikų neleidžia į darželius ir palieka juos globoti artimiesiems. Tokie vaikai į jokius tyrimus nepatenka.

Kai kurie iš užsienio sugrįžę gimdytojai patys pradeda gailėtis savo sprendimo palikti vaikus Lietuvoje. Mat pasitaiko, kad tėvai su paaugliu vaiku neberanda bendros kalbos, pajunta tarp jų atsiradusią sieną.

Paauglės Vilijos istoriją gerai žino daugelis alytiškių. Negalėdama susitaikyti, kad mama išvyko dirbti į užsienį, mergaitė ne kartą bandė žudytis. Pirmąkart ant Nemunu plaukiančių ledo lyčių šokinėjančią paauglę iš mirties glėbio išplėšė žvejys.

Vilija nebuvo apleistas vaikas. Ja rūpinosi močiutė ir toje pačioje laiptinėje gyvenantis tėvas, motina taip pat domėjosi, kaip jai sekasi. Per kelerius metus mergaitė dar ne kartą žudėsi – šoko nuo tiltų. Vaiko teisių apsaugos tarnyba keletą kartų kvietėsi mamą pasikalbėti, netgi baudė ją administracie nuobauda. Dabar Vilija su motina gyvena Londone.

Alytaus apskrityje iš 1211 vaikų vienas ar abu tėvai yra emigravę. 11 vaikų gyvena visiškai vieni, 114 nuolat vėluoja į pamokas, 221 atmestinai mokosi.

Tūkstančiai vaikų yra palikti likimo valiai, nes seneliai, dėdės ar tetos jiems negali atstovauti nei medicinos, nei ugdymo įstaigose. Mat nebūdami oficialūs globėjai jie negali perimti tėvų funkcijų. Valstybė turi imtis atsakomybės už gyvų tėvų be priežiūros paliktą našlaičių armiją.

Lituanistines mokyklas išlaiko tėvai

Manoma, kad Airijoje, į kurią krypsta vieni didžiausių lietuvių emigracijos srautų, gali būti apie 20–30 tūkst. vaikų iš Lietuvos. Čia veikiančių lietuviškų švietimo mokyklų koordinatorės Danguolės Tautvydienės teigimu, šioje šalyje veikia septynios lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi tik maža dalis – per 500 emigrantų vaikų. „Tai tik savaitgalio mokyklėlės, o tokios mokyklos, kuri veiktų visą savaitę, dar nėra. Turime minčių atidaryti ją Dubline, bet tai dar tolimi planai. Kol kas lietuvių emigrantų vaikai lanko airiškus darželius ir mokyklas, tačiau mūsų nuolat klausinėja, kada atidarysim lietuviškas. Mes lietuviškose mokyklėlėse net sudarom eiles, nes labai daug norinčiųjų mokytis“, – „Veidui“ pasakojo ponia Danguolė.

Visos čia veikiančios lituanistinės mokyklos yra išlaikomos tėvų. D. Tautvydienės žiniomis, tik vieną mokyklą remia vietos savivaldybė. Tiesiog tai mokyklai nereikia mokėti patalpų nuomos mokesčio.

Užsienyje gyvenantys ir į lietuviškas mokyklas savo vaikus leidžiantys emigrantai kas mėnesį į šių mokyklų kasą įneša atitinkamą pinigų sumą. Tiesa, ji nėra didelė, tarkim, Airijoje, vos 20 eurų per mėnesį. Tačiau šios mokyklos sulaukia paramos ir iš Lietuvos. Jas remia Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LRV. Pasak šio departamento Užsienio lietuvių skyriaus Lituanistinio švietimo poskyrio vyresniosios specialistės Virginijos Klimavičienės, įvairiems Airijos lietuvių bendruomenės projektams šiemet skirta 146 tūkst. litų. Iš jų švietimo projektams buvo skirta 42 tūkst. litų.

Didžiojoje Britanijoje veikia aštuonios lituanistinės ugdymo įstaigos, kuriose mokosi 280 mokinių. Jungtinės Karalystės pateiktiems projektams šiais metais skirta 118 tūkst. litų, iš jų lituanistinėms mokykloms finansuoti – 24 tūkst. litų.

Parama teikiama 38 užsienyje veikinačioms lituanistinėms mokykloms. Mokytojų, dėstytojų, ir kultūros darbuotojų išlaikymui skirta 2,3 mln. litų.

Mintis, kad už Lietuvoje paliktų vaikų mokslą turėtų mokėti emigravę jų tėvai, D. Tarvydienės nuomone, daugelį emigrantų šokiruotų ir ne vieną jų paskatintų išsivežti vaikus iš Lietuvos. Tačiau remdamasi savo karčia patirtimi ji tikina, kad tėvai daro didelę klaidą palikdami vaikus tegul ir labai juos mylintiems giminaičiams.

„Mano pirmagimį metus prižiūrėjo seneliai. Tačiau daugiau gyvenime niekada nepaliksiu savo vaikų, nes gali visiems laikams nutrūkti ryšys. Esu įsitikinusi, kad tėvams reikia būti su savo vaikais“, – sakė pašnekovė.

Idėja, verta diskusijų

Seimo nario konservatoriaus Andriaus Kubiliaus nuomone, idėja apmokestinti emigrantus, kurie Lietuvoje paliko savo vaikus, verta rimto pasvarstymo.

„Yra daug su tuo susijusių problemų. Tarkim, kaip vertinti faktą, kad daugelis išvažiavę dirbti į kitą šalį čia nemoka jokių mokesčių, bet grįžta gydytis. Tačiau yra ir kitas medalio pusė. Nereikia pamiršti, kiek tie emigrantai, kurie čia negali pragyventi, atsiunčia į Lietuvą pinigų. Tie pinigai sukasi apyvartoje, nuo jų imami įvairūs mokesčiai, taigi negalima teigti, kad emigrantai Lietuvos ekonominiame gyvenime nedalyvauja ir todėl juos privalu apmokestinti ar pareikalauti mokesčio už jų vaikų išlaikymą. Jie būtų priversti išsivežti vaikus ir ryšys su Lietuva dar labiau nutrūktų“, – mano A. Kubilius.

Pasak jo, svarstydami tokį klausimą turim matyti abi jo puses, priešingu atveju kils klausimas, ar mes elgiamės sąžiningai. „Tada gali kilti klausimas, kaip mes elgsimės su bedarbių, asocialių šeimų vaikais, kurių tėvai gal irgi nieko nemoka į biudžetą. Tačiau diskutuoti apie tai turime„, – „Veidui“ sakė parlamentaras.

Tuo tarpu Seimo narys Petras Auštrevičius mano, kad įvesti tokią mokėjimo sistemą administraciniu požiūriu būtų labai keblu. „Įvesti tokią sistemą būtų be galo sudėtinga. Kaip suskaičiuoti? Juk emigrantai savanoriškai nemokės, nes jie įsitikinę, kad valdžia turi pakankamai pinigų ir gali visus vaikus išlaikyti. Galima pasiūlyti kokią nors unikalią sistemą, bet kaip ją suvaldyti? Juk mes net nežinome, kur jie gyvena. Dėl to ir per rinkimus būna visiškas chaosas. Ko dar aš labai bijočiau? Įsivaizduokim nedidelį miestelį, į kurio nedidelę mokyklėlę ateina koks nors dėdė ir pasako, kad tavo tėvai – emigrantai ir jie turi mokėti už tavo mokslą. Tarp vaikų prasidėtų socialinė psichologinė įtampa“, – įsitikinęs parlamentaras.

P. Auštrevičius nemano, kad tokia rinkliava finansiškai būtų ženkli: „Manau, kad didžioji emigracijos banga – laikina, kad tai truks dar kokius trejus–penkerius metus. Todėl jau geriau tie tėvai tegul galvoja apie tai, kaip greičiau grįžti į savo šalį ir pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju prarasime dar didesnę dalį savo tautiečių. Lietuviai dar ir dabar yra rezistencijoje valdžios atžvilgiu ir bet koks bandymas juos apmokestinti ar suskaičiuoti sulaukia pasipriešinimo“.

Lietuvos banko duomenimis, 2006 m. šalies gyventojų gautos piniginės perlaidos iš užsienio sudarė daugiau kaip 2 mlrd. litų. Tačiau tai oficialūs duomenys, o apie neoficialias įplaukas galima tik spėlioti. P. Auštrevičiaus skaičiavimais, ši suma gali būti bent dvigubai didesnė. „Iš ES valstybių senbuvių į naująsias valstybes per metus grįžta daugiau kaip 7 mlrd. eurų. Vadinasi, į Lietuvą, kurios emigracijos mastai yra vieni didžiausių, turėtų įplaukti ne mažiau kaip milijardas eurų. Antra tiek įvežama kišenėse. Per vasaros atostogas, šventes emigrantai tėvynėje išleidžia begalę pinigų“, – įsitikinęs P. Auštrevičius.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės R. Šalaševičiūtės teigimu, emigrantų vaikų problema tik didėja. „Yra trys skauduliai. Pirmiausia dėl tų vaikų, kurie palikti čia: kaip jie jaučiasi, kaip gyvena. Kitas – dėl išsivežtų vaikų, kuriuos jau ten užgriūva imigrantų problemos. Trečiasis atsiranda tada, kai tėvai, pagyvenę emigracijoje 5–10 metų, apsisprendžia su vaikais grįžti į Lietuvą. Vaikai jau negali prisitaikyti Lietuvoje, nes mokyklose keičiasi mokymo sistema, atsiranda kalbos barjeras. Juk laikui bėgant vaikai svetimoje šalyje pritampa, tuo metu, kol tėvai uždirba pinigus, jie tobulėja, išmoksta kalbą, susiranda draugų. O paskui, viską metę, vėl turi vykti į naują aplinką“, – vardija R. Šalaševičiūtė.

Todėl, kontrolierės įsitikinimu, nereikia aštrinti padėties ir kone prievarta savo vaikų tremti iš Lietuvos. Pasak jos, ir taip kasmet Lietuvoje jų sumažėja keliomis dešimtimis tūkstančių.

Apklausa

Net 60 proc. „Veido“ atliktos apklausos dalyvių mano, kad emigrantai turi susimokėti už Lietuvoje paliktų vaikų mokslą ir gydymą.

Apklausiant 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė, kad emigravę Lietuvos gyventojai turi mokėti už Lietuvoje likusių savo vaikų mokymą ir sveikatos apsaugą. Vos 22 proc. respondentų mano, kad mokėti neturi.

Oficialiai netekome pusės milijono tautiečių

Statistikos departamento duomenimis, 1990–2006 m. iš Lietuvos emigravo 447 tūkst. žmonių. Vien pernai emigravo beveik 28 tūkst. žmonių, kurių didesnė dalis savo išvykimo nedeklaravo. Šiek tiek mažiau nei pusė emigrantų (apie ketvirtį milijono) turėjo vaikų, bet tik kas antras išvyko kartu su vaikais. Pernai emigravo apie 4,2 tūkst. vaikų iki 14 m. amžiaus.

Ar emigrantai neturėtų mokėti už savo vaikų išlaikymą Lietuvoje?

Artūras Jagelavičius

Jeigu valstybė sugebėtų išreikalauti, tai valstybei būtų pliusas, nes į Lietuvą įplauktų papildomų pinigų. Tačiau tai gali atsisukti prieš pačią valstybę, nes iš Lietuvos bus išvežta dar daugiau vaikų.

Andrius Kubilius

Klausimas išties vertas svarstymo. Tačiau reikia skaičiuoti ne tik tai, ar emigrantai čia moka mokesčius, bet ir tą jų indėlį į pinigų srautus Lietuvoje, kiek per tuos srautus grįžta atgal į Lietuvos biudžetą.

Petras Auštrevičius

Geriau jau tėvai tegul galvoja apie tai, kaip greičiau grįžti į savo šalį. Priešingu atveju prarasime dar didesnę dalį savo tautiečių. Lietuviai dar ir dabar yra rezistencijoje valdžios atžvilgiu ir bet koks bandymas juos apmokestinti ar suskaičiuoti sulauks pasipriešinimo.

Rimantė Šalaševičiūtė

Aš kategoriškai prieš tokią idėją. Tai būtų stimulas išsivežti vaikus. Aišku, jeigu būtų garantija, kad ten išvežtam vaikui sudarytos geros sąlygos, galbūt. Bet tokių garantijų nėra. Išsivežė, ir mes ramiai gyvenam. O gal vaikas pats nenori važiuoti? Tyrimas parodė, kaip traumuojamas vaikas, kai jis netenka savo aplinkos, draugų, senelių. Vaikai yra lietuviai, o mes juos norime prievarta ištremti iš Lietuvos.

Reklama

Ultricies enim volutpat. Pharetra hac nostra leo feugiat nunc natoque. Euismod ad malesuada. Sapien eget turpis. Aliquet dolor potenti.

Renginiai

Visuotiniai

(iki Lapkričio 20 d.)
Iš kartos į kartą: Lietuva, aš turiu tave
Lithuanian Foundation, Inc., 14911 127th Street, Lemont, IL 60439

Northeastern States

MA - Kristoforas Staknys/Christopher Staknys (piano) koncertuos trijuose renginiuose (Gegužės/May 30; Birželio/June 6, 7 )

The New England Conservatory, 290 Huntington Avenue, Boston, MA 02115

PA - Kviečiame dalyvauti- RUDENĮ bus organizuojama antroji Filadelfijos Lietuvių Bendruomenės FOTOGRAFIJOS PARODA

Šv. Andriejaus parapijos salėje, 19th and Wallace Streets, Philadelphia, PA 19130

PA - Kviečiame registruoti savo vaikus sekantiems mokslo metams į FILADELFIJOS LIETUVIŠKĄ MOKYKLĖLĘ

Philadelphia

VT - NERINGA- Šeimų stovyklos; Vaikų stovyklos; Registracija

Neringos stovykla

VT - Neringa ir Putnamo vienuolynas FOTO ALBUME

VT - GILIJA AUKŠTIKALNIS operoje "Sevilijos kirpėjas"/GILIANA AUSTIN in opera "The Barber of Seville" (Birželio/June 5, 7, 9, 11)

Town Hall Theater, Middlebury, Vermont

Southern States

Renginių nėra

Midwest States

Renginių nėra

Western States

Renginių nėra

Pranešimai

Rašykite bet kokiu klausimu.

Visada bus atsakyta

Lietuvybė JAV

Massachusetts State
District of Columbia
Pennsylvania State
New Jersey State
Connecticut Sate
New York State
California State

Michigan Sate
Florida State
Illinois State
Ohio State
Kitos valstijos

Mes JAV

Lietuviška spauda
Radio ir TV laidos
Sporto klubai
Bažnyčios
Stovyklos
Mokyklos
Skautai
Bankai
Vyčiai

Mūsų centrai

Pasaulio lietuvių centras
Lietuviškas maistas
Lietuvių fondas
Tautos fondas
ALKA
LTSC

Mūsų specialistai

Advokatai
Gydytojai

Reklama

European
Caregivers & Companions

European Caregivers & Companions

We can help you anywhere in        N e w   E n g l a n d

Nuorodos

Geros avia bilietų kainos
       Doleris
       Vytis Tours


Mūsų kultūra

Muzikos atlikėjai
Dainos grupės
Dainininkai
Dailininkai
Šokėjai

Verta aplankyti