Lietuviško gyvenimo Amerikoje faktai

Pagrindiniai lietuviško gyvenimo Amerikoje ivykiai, datos, faktai
Important Events, Dates, Facts from Lithuanian Life in America

1492 m. - Kristupas Kolumbas atrado Ameriką.

1606 m. - Anglijos karaliui Jokūbui I davus leidimą pirmieji trys laivai išplaukė
                kolonizuoti ir eksplotuoti Ameriką ir 1607 m. pasiekė Virginją.

1620 m. - į Cape Cod, MA atplaukė anglų piligrimų laivas.

1659.VI.  - į New York atvyksta 1-sis šio miesto mokytojas ir
                lietuvis profesorius Alexander Carolus Curtius
                (lietuviškai - Aleksandras Karolis Kuršius), kuris 2 metus rektoriavo
                New Amsterdam (dabar New York) 1-je (lotynų kalbos) mokykloje.

1667 m. - New York iš olandų perėjo į anglų rankas.

1775 m. - į JAV atvyko ir savanoriu tarnavo nepriklausomybės karuose kartu su
               Dž. Vašingtonu (1776-1783) ir tapo didvyriu Tadas Kosciuška.
               1806.VI.28 jis savo ranka papildė JAV sudarytą testamentą -
               "Native of Lithuania". Savo laiške gen. Niesielowski Tadas Kosciuška rašė:
               "Leiskite man sugrįžti į Lietuvą... Aš esu ne kas kita, kaip tik lietuvis".
               Tą patį pakartojo jis laiške carui Aleksandrui:
               "Lietuvis esu ir man rūpi mano Tėvynės (Lietuvos) ateitis".

1792 m. - 1-as JAV mokslus ėjęs kunigas Dimitras Augustinas Galicinas,
               (Batltimore, MD seminarija, 1795 m. išventintas) Gedimino giminės
               kunigaikštis, jo antkapį Loretto, PA puošia herbas su Lietuvos Vyčiu.

1688 m. - laikoma lietuvių emigracijos Amerikon pradžia.
               1-as šaltinis: Simono Daukanto "Būdas senovės lietuvių"

---------------
1861 m. - panaikinus baudžiavą Lietuvoje lietuviai pradėjo masiškai vykti į JAV.

1866 m. - į New York atvyksta 1-as lietuvis kunigas, vienuolis marijonas Andrius
               Strupinskas (St.Raymond parapija) ir prančiškonas Augustinas Zaicas (Zeytz)

1868 m. - bėgdami nuo caro kariuomenės ir po 1867/68 m. bado daug lietuvių atvyko į JAV

1869 m. - 1-ji lietuviai atvyksta į Pennsylvania anglių kasyklas: Shamokin,
               Shenandoah, Plymouth miestelius.

1871 m. - Shamokin, PA įsteigiama 1-ji lenkiškai-lietuviška Šv. Vaitiekaus
               (St. Adalbert) draugija (draugystė).

1871 m. - Shenandoah. PA įkuriama 1-ji (mišri su lenkais) Šv. Stanislovo bažnyčia.

1872 m. - Shenandoah miestelyje (PA) lietuviai surenka ~ $ 700 aukų ir N. Jardin
               gatvėje nuperka žemę ir tais pačiais metais pastato (dalyvaujant lenkams)
               1-ąją lietuvišką bažnyčią JAV, pavadindami ją Šv. Kazimiero vardu.

1873–74 m. - Pennsylvania (PA) valstijos Shamokin (Šamokino) miestelyje
                     Mykolas Tvarauskas įsteigia 1-ją lietuvišką spaustuvę.

1874.IV.30 - Shenandoah (Šenande) pasirodė 1-as lietuviškas spausdintas žodis
                   giesmė “Wieszpaties sawo szaukiuosi”. Ši “Giesmė” buvo perspaudinta iš
                   “Kantičkų” knygų. Perspausdintojais galėjo būti kun. A. Strupinskas arba
                   vienuolis A. Zeytzas (Zaicas).

1875 m. - Mykolas Tvarauskas Šamokino (Shamokin) miestelyje parengia ir išleidžia
               1-ąją lietuvišką knygą Amerikoje - 159 psl. žodyną
               "Tlumoczius arba Slownikas Angielckaj - Lietuwyszkas ir Lietuwyszkaj –
               Angielckas. Dėl Grejto ir Langwo Iszmokimo Sznekos Angielckos"
               Su uwogomys ir apraszimu kozno zodzio kajp rejk isztart.
               Sudetas per Mikola Twaraucka (Izdawymas Pyrmas)

1877 m. - Shenandoah įsteigiama 1-ji grynai lietuviška Šv. Jurgio pašalpinė draugija.

1879.VIII.16 - M.Tvarauskas išleidžia 1-ąjį Amerikos lietuvių laikraštį
                          “Gazieta lietuwiszka”, Spėjama, kad jo tiražas buvo 200 - 250
                     egzempliorių, iš jų 132 prenumeratoriai. 1-sis lietuviškas laikraštis
                     "Aušra" Lietuvoje išėjo tik 1883 m. kovo mėn.

1884.X. 25 - pradėjo eiti antras Amerikos lietuvių laikraštis “Unija”
                       “Unija” pirmoji lietuvių visuomenėje prakalbo apie Lietuvos
                        nepriklausomybę ir jos valstybingumą: Lietuva atgimsianti tada,
                   kai “įsigaus stipri Lietuviszka dvasė lietuwiszkoje gimtinėje”.

1885 m. - Shenandoah, PA įsteigta Šv. Juozapo blaivininkų daugija,
               kuri suorganizuoja 1-jį JAV lietuvių dūdų orkestrą.

1884 m. - į JAV atvyko aušrininkas Jonas Šliūpas, pabėgęs iš Lietuvos į Prūsija, o iš
               ten valdžios ištremtas ir JAV tapęs vienu iš tautiškojo lietuvių judėjimo vadų

1885 m. - Jono Šliūpo rūpesčiu įkuriama 1-oji apjungianti organizacija:
               "Susivienijimas Visų Lietuvninkų Amerikoje".

1886.IV.17 - New York lietuvių kunigų pastangomis įkurtas
                   "Lietuvių Rymo Katalikų Susivienijimas Amerikoje" (LRKSA).

1889 m. - ėjo 3 lietuviški laikraščiai: Vienybė Lietuvninkų, Saulė ir Lietuviškas balsas
               Veikė 4 grynai lietuviškos parapijos: Brooklyn, NY; Mahanoy City, PA;
               Pittston, PA ir Baltimore, MD.

1889.VIII. - į JAV atvyksta kun. Aleksandras Burba,
                 kuris su J. Šliūpu buvo pagrindiniai tautiškumo žadintojai ir organizatoriai.

1889.XII.30 - Plymouth 1-as lietuviškas vaidinimas:
                    "Vienybė Lietuvninkų" redaktoriaus Antano Turskio 4 dalių komedija.

1889 m. - JAV statistika pradėjo skaičiuoti atvykstančius pagal tautybę.
               Iki tol - kilmės kraštas.

1890.10.27 - Plymouth atidaryta pastatyta (kun. A.Burbai vadovaujant)
                   1-ji grynai lietuviška Šv. Kazimiero bažnyčia.

18?? m. - <>, PA prie <> parapijos atidaryta 1-ji? lietuviška mokykla.

1894 m. - lietuviai Amerikoje jau turi 15 savo bažnyčių,
               eina 5 lietuvių laikraščiai:
               "Vienybė Lietuvninkų", "Lietuva", "Saulė", "Garsas" ir "Naujoji Gadynė".

1894 m. - įsteigta Ivinskio Draugija, kurios tikslas rūpintis, kad
               1900 m. Pasaulinėje Paryžiaus Parodoje būtų Lietuvių skyrius.

1895 m. - Shenandoah, PA miesto burmistru (major) išrenkamas lietuvis advokatas
               Adolfas Taboras

1896 m. - įsteigta "Tėvynės Myletojų Draugystė", kurios tikslas leisti lietuvišką
               literatūrą (išleido ~ 50 veikalų).

1897 m. - Amerikoje jau yra 40 lietuvių parapijų suorganizuotų ir įsteigtų lietuvių reikalais

1897 m. - JAV lietuviai suaukoja 275 dol. lietuvių spaustuvės Prusijoje įrengimui.

1899 m. - iki šių metų į JAV atvyko ~ 200,000 lietuvių.

----------------
1901 m. - nuo "Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimas Amerikoje"
               atsiskyrė "Susivienijimas Lietuvių Amerikoje".

1902 m. - "Lietuvių Amerikoje" ir 1907 m. "Lietuvių Romos Katalikų Amerikoje"
               susivienijimai įsteigė "Tautos Fondą", į kurį kiekvienas narys mokėjo
               po 5 centus per metus tautos reikalams.

1875-1904 m. - kai Lietuvoje galiojo lietuvių kalbos draudimas,
                        JAV buvo išleistos 553 lietuviškos knygos.
                        Iš jų - 470 knygų, kurios sudarė 55,000 puslapių,
                       474,200 egzempliorių tiražu buvo išspausdintos JAV.

1905-1914 m. - kasmet į JAV persikeldavo ~25,000 gyventojų iš Lietuvos.

1906.IV.17 - Wilkes-Barre, PA Amerikos Lietuvių Katalikų kongrese
                    įsteigta "Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija" (ALRKF).
                    Kongresai: II - 1907.??. Scranton, PA; III - 1913.VI.25-26 Pittsburgh, PA
                   IV-1914.IX.23-25 Chicago, IL

1906 m. - Pirmąkart skaitančioji Amerikos visuomenė sužinojo apie lietuvius:
               išleistas Uptono Sinclairo romanas „Džiunglės“,
               kur vaizduojamas tragiškas lietuvių šeimos likimas,
               su kraupiais darbo Čikagos skerdyklose vaizdais.
               Ši knyga pastūmėjo Amerikos valdžią priimti maisto priežiūros įstatymus
               ir uždaryti kai kurias skerdyklas. Šis romanas laikomas efektingiausia
               propagandine JAV literatūros knyga po „Dėdės Tomo trobelės“.

1907 m. - JAV buvo 41 lietuviška parapija.

1909.V.5 - New York įsteigta "Kunigų Sąjunga", kuri 1920 m. pervadinta
                "Lietuvių Romos Katalikų Kunigų Vienybė Amerikoje" (LRKKVA).

1910.III.17 - Brooklyn (NY) įvyko 1-as JAV lietuvių laikraštininkų suvažiavimas.
                   Įsteigta "Lietuvių spaudos draugija" (LSD). Jos pirnininku išrinktas A. Olševskis

1910.V.27 - Philadelphia (PA) įsteigta "Lietuvių Dailės Draugija Amerikoje" (LDDA)

1910 m. - prieš prasidedant JAV visuotiniam surašymui, lietuvių delegacija
               apsilankė pas prezidentą ir pasiekė, kad prezidento įsakymu
               buvo įvesta lietuvių rubrika "lietuvių tautybė".

1910 m. - užregistruota JAV lietuvių 207,823 (140,963 - gimę svetur, 66,858 - gimę JAV)

1911 m. - įsteigta "Amerikos Lietuvių Romos Katalikių Vargoninkų Sąjunga"
               (ALRKVS) /American Guild of Organists/.

1911 m. - "Saulės" draugijos atstovai kun. K.Alšauskas ir kun. J.Tumas atvykę į JAV,
                surinko $ 19,000 iš kurių Kaune buvo pastatyti "Saulės" rūmai",
                kurie tapo tautiškojo švietimo židiniu.

1911 m. - Paryžiuje buvo įsteigtas Lietuvių Informacijos Biuras,
               kuris buvo išlaikomas JAV lietuvių pinigais
               1915 m. šis biuras perkeltas į Šveicariją.

1913.IV.24 - Lawrence, Massachusetts valstija įsteigta "Lietuvos Vyčiai"
                   (Amerikos Lietuvių Romos Katalikų) jaunimo organizacija.

1913 m. - į JAV atvykę dr. J.Basanavičius ir M.Yčas surinko
                  ~ $ 25,000 tautos namams Vilniuje statyti.

1914.II.19 - išėjo 1-sis JAV lietuvių dienraštis "Naujienos" 

1914.IX.21-22 - Chicago įvyko 1-sis JAV lietuvių Seimas.

1914.XI.17 - Chicago įsteigta "Amerikos Lietuvių Romos Katalikių Moterų Sąjunga" (ALRKMS).

1915 m. - JAV buvo 95 lietuviškos parapijos.

1916 m. - popiežius paskelbė "lietuvių dienos" rinkliavą.

1917-1918 m. - prieš 1-jį pasaulinį karą iš JAV sugrįždavo ~ 20% lietuvių išeivių.

1918.III.13-14 - New York "Madison Square Garden" sušauktas 3-sis Lietuvių
                               Seimas (dalyvavo 1,101 lietuviškų organizacijų atstovas). Jame
                         pareikalauta, kad JAV vyriausybė pripažintų Lietuvai
                               nepriklausomybę.

1918.VII.4 - Amerikos lietuvių demonstracija New York, į kurią susirinko >
                       10,000 lietuvių. Laikraštis "New York Times po to aprašinėjo net keletą dienų

1919.I.1 - Chicago lietuviai suorganizavo demontraciją prieš lenkų kariuomenės
                   veržimasį į Vilnių, kur dalyvavo > 20,000 žm.

1919.III.18 - New York visos lietuviškos organizacijos susitarė dirbti vieningai ir
                    paskyrė $ 60,000 propagandos už Lietuvos nepriklausomybės
                    pripažinimą JAV vedimui.

1919.IV.23 - New York "Madison Square Garden" lietuviai
                   surengė demonstraciją ir paradą, kur dalyvavo > 10,000 žm.

1919.VI.9 - Chicago sušauktas visų lietuvių suvažiavimas, kur dalyvavo > 4,000
                  atstovų (atsovaujantis 20,000 asmenų organizacijoms). Čia JAV lietuviai
                  Nepriklausomai Lietuvai padovanojo "Lietuvos Laisvės Varpą", kuris po to
                  keliavo po įvairias JAV lietuvių vietas ir buvo renkamos lėšos Lietuvai:
                 už $ 5 varpas suskambėdavo 1 kartą, už $ 10 - 2 kartus.

1919 m. - įsteigtas Amerikos Lietuvių Muzikų ir Chorų Susivienijimas, vėliau
               pervadintu į "Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Parapijų Chorų Sąjunga".

1919 m. - JAV veikė 30 lietuvių mokyklų.

1919-1921 m. - po 1-jo Pasaulinio karo į Lietuvą iš JAV grįžo ~ 20,000 išeivių.

1919 m. - amerikiečiai lietuviai JAV nupirko Lietuvos paskolų lakštų už $ 1,800,000

1920 m. - JAV gyventojų surašyme pradėta registruoti
                  Lietuvoje gimusieji gyventojai. Rasta 135,068 asmenys.

1921.V.31 - JAV prezidentui buvo įteiktos 138 knygos, kur buvo 1,000,000 parašų,
                       prašant pripažinti Lietuva "de jure" 

1922.VI.31 - sąjungininkų "Ambasadorių konferencija" nutarė pripažinti Lietuvą "de jure"

1922.VII.28 - JAV prezidentas Waren H. Hardingas paskelbė, kad JAV pripažino
                          Lietuvą "de jure". LR užsienio ministrui  prof. V. Jugučiui tą dieną apie
                     tai praešus Seime, Lietuvoje, Kaune prie JAV konsulato spontaniškai
                     įvyko demontracija, kur dalyvavo ~ 20,000 žmonių.

1924 m. - kun. Mykolui Krušui (Kruszas) 1-jam iš Amerikos lietuvių kunigų buvo
               suteiktas prelato (monsignor) vardas.

1925 m. - JAV buvo 120 lietuviškų parapijų.

1926 m. - arkivyskupas Jurgis Matulaitis 2-ą kartą atvyksta į JAV. Jis Chicago
               dalyvauja pasauliniame Eucharistiniame kongres ir aplanko daugelį lietuviškų parapijų

1930 m. - Chicago įsikūrė "Amerikos Lietuvių Darbininkų Susivienijimas" (ALDS)

1930 m. - suruošta 1-ji "Amerikos Lietuvių Ekonominio Centro" (ALEC) konferencija.
               1933, 1939 ir 1950 m. "Nacional Council of Lithuanian American
               Chambers of Commerce" organizavo kitas konferencijas. ALEC įkūrė            
               "Lietuvių Vaizbos Butai" (arba Prekybos Rūmai) įvairiose JAV miestuose.

1932 m. - vienuolės Šv..Kazimiero seserys pradėjo mokyti moksleives tautinių šokių.

1933 m. - Chicago ir Brooklyn, NY įkurtos lietuviškų tautinių šokių grupės.

1933.VII.15 - iš Floyd Bennet Field oro uosto, Brooklyn, NY 1-jam transatlantiniam
                    skrydžiui pakilo Steponas Darius ir Jonas Girėnas.

1935 m. - JAV buvo ~ 150 lietuviškų parapijų.
                  Jų pastatymui lietuviai surinko ~ $ 60, 000, 000.

1935 m. - JAV buvo ~ 2,000 įvairių lietuviškų organizacijų,
               kurios apjungė ~ 200,000 lietuvių.

1935 m. - JAV veikė 72 lietuvių mokyklos.

1940.X.15 - įsteigta "Amerikos Lietuvių Taryba" (ALT).

1944.IV.1 - įsteigtas "Bendrasis Amerikos Lietuvių Fondas" (BALF).

1948.6.25 - JAV prezidentas Truman pasirašė JAV kongreso priimtą
                  "Displaced Persons Act" įstatymą, pagal kurį JAV
                  įsileido apie 300,000 asmenų. Apie 10% jų buvo iš Lietuvos.

1949-51 m.-  į JAV atvyko (pagrindinai iš Vokietijos) ~ 30,000 lietuvių tremtinių.

1950 m.- įsteigta "Lietuvių Profesorių Draugija Amerikoje" (LPDA).

1950 m. - įsteigta "Čikagos Aukštesnioji Lituanistinė Mokykla"

1899-1951 m. - į JAV atvyko 289,492 lietuviai.

1951.II.24 - įsteigta "Amerikos Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjunga"
                  (ALIAS), New York įvyko jos 1-as suvažiavimas.

1951.VIII.18 - įkurta "JAV Lietuvių Bendruomenė", priimtas JAV LB Statutas.

1952.II.14 - inkorporuota "JAV Lietuvių Bendruomenė" Connecticut valstijoje.

1955.V.1 -  išrenkama 1-ji "Lietuvių Bendruomenės" (LB) Taryba.
                 Krašto valdybos pirmininkas Stasys Barzdukas.

1956.IV.26 - Chicago įkurta "Amerikos Lietuvių Dailininkų Sąjunga" (ALDS).

1956.VII.1 - Chicago organizuotas 1-sis Kultūros Kongresas ir
                  1-ji "Dainų Šventė" (2-ji: 1961.VII.2; 3-1966.VII.3; 4-1971.VII.4;
                  5-1978.VII.2; 6-~)

1957.VI.30 - Chicago įvyko 1-ji "Tautinių Šokių šventė"

1957 m. - JAV buvo 123 lietuviškos Romos Katalikų parapijos.

1957 m. - įsteigtas "Lietuvių tautinių Šokių Institutas", skirtas tautinių šokių puoselėjimui

1958.IX.27 - įsteigtas "Pedagoginis Lituanistikos institutas"

1961.III.19 - Chicago įkurtas "Lietuvių Fondas" (LF).

1968.XI.27-XII.1 - Chicago įvyko 1-as lietuviško Teatro Fetivalis
                            (2-sis: 1971.XI.25-28; 3 - 1974.XI.27-XII.1; 4 - 1977.V.20-29,
                            Toronte; 5 - 1980.XI.26-30; ....).

1969.XI.26-30 - Chicago įvyko 1-as "Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas".
                        Organizatoriai: JAV Krašto valdybos p-kas Bronius Nainys; Mokslinės
                        dalies - Algirdas Avižienis ir Arvydas Kliorė (2-as: 1973.XI.21-25,
                        Chicago; 3 - 1977.XI.24-27, Chicago; 4 - 1981.XI.25-29, Chicago

1973.XII.30 - Cleveland, OH įvyko 1-as Šiaurės Amerikos lietuvių jaunimo
                          suvažiavimas, kur buvo įkurta "JAV Lietuvių Jaunimo Sąjunga" (JAVLJS)

1981.I.1 - New York, Brooklyn uždaryta Angelų Karalienės lietuvių parapija.